Information in header:   Link numer one    Sociallinks

Tarimo taisyklės

 


 
Balsiai
Balsių tarimas yra panašus į mūsų, tačiau yra ir skirtumų. Kaip nebūtų keista, balsis e mums yra sunkiausias. Liežuvio padėtis, tariant itališką e, yra aukštesnė nei tariant lietuvišką, jis tariamas įtemptai, o kirčiuojamas tampa beveik kaip lietuviškas ė. Pasiklausykite panevėžiečių akcento. Žodį bebras jie ištars taip, kaip ištartų italai.
Kirčiuotą e ištarsite be vargo, bet šis balsis ir nekirčiuojamas išlieka aukštas ir gana įtemptas. O tai mums jau sunkiau, ypač kai viename žodyje seka keli skiemenys su e : due [dùė], bene [bènė], avere [avèrė]. Galinį e lietuviai nebeištaria teisingai, atpalaiduoja liežuvį, kuris nusileidžia iki mums įprastos padėties. Taip iš due tampa [dùja], o iš bene tampa [bènia]... Net ir visiškai laisvai itališkai šnekantį lietuvį anksčiau ar vėliau galima „demaskuoti“ būtent per e.
O italams – atvirkščiai. Lietuviškas e jiems yra kosmosas. Italams atrodo, kad mes rašome vienaip, o tariame kitaip. Iš dalies jie teisūs. Lietuviškas atviras e nėra joks [e]. Žodžiuose eglė, metai mes tariame [æ], kaip angliškame žodyje bag. Bet tai nesvarbu. Kaip beaiškinsi, italas vis tiek neištars nei metai, nei eglė. Bet šiaip, mūsų kalba jiems nėra neįkandama, nors daugelis jų taip sako. Lietuvoje gyvena puikiai lietuviškai šnekančių italų.
e  tariamas įtemptai, o kirčiuojamas tampa beveik kaip lietuviškas ė :
festa [fèsta] - šventė
Atkreipkite dėmesį į keletą dvibalsių:
i  su a, e, o, u girdimas “j”:
 
ia  
 piano [pjáno] - tyliai
piatto [pjàtto] - patiekalas
ie 
cielo [čjèlo] - dangus
Pietro [pjètro] - Petras
 
io
fiore [fjòre] - gėlė
 
iu
fiume [fjùme] - upė
po g ir c šie dvibalsiai tariami be pereinamojo j, kaip žodžiuose čiaudėti, arba džiauti:
ciabattta [čiabàtta] - šlepetė, šliurė
già [džià] - jau
cioccolato [čiokkolàto] – šokoladas
Giovanni [džiovànni] – Jonas
giubileo [džiubiléo] - jubiliejus
ao mes neturime šio dvibalsio, atitikmuo būtų au. Lietuviai dažnai daro klaidą tardami dvigarsį ao. Balsius jie taria atskirai, o ne kartu. Geriausias pavyzdys – vardas Paolo (Paulius). Daugelis jį perskaito [paòlo]. Matyt, dėl silpnai ištariamo galinio o, esame pripratę prie kitokio skambesio (beveik kaip u), todėl pamatę rašybą, daugelis jį ištaria kirčiuodami, o ne kartu. Derinyje su San (Šv.) šios klaidos yra lengviau išvengti (užtenka prisiminti Brazilijos didmiesčio pavadinimą). Taigi, Romos Didžiają baziliką ištarkime teisingai: San Pàolo.
Pasitaiko ir trys balsiai viename skiemenyje (trigarsiai). Jie taip pat tariami vientisai, kartu:
ciao! [čiào] - sveikas! iki!  (galinis o susilpnėja, girdimas beveik kaip u).
miei [mjéi] - manieji
 
Priebalsiai
Skirtingai nei lietuvių, italų kalboje yra dvigubų priebalsių. Kai kuriuose žodžiuose net po kelis (cappella - koplyčia, Botticelli - Botičelis). Juos taip pat reikėtų ištarti, nes tai kartais keičia žodžio reikšmę (caro - brangus, carro - vežimas). Tačiau net ir ištarus juos “lietuviškai” jus visada supras.
 
h
Nereiškia jokio garso ir nėra tariama jokioje pozicijoje.
Daugiausiai naudojama prieš i, e, kad priebalsės c, g būtų skaitomos kaip [k] ir [g]:
chi [ki] - kas
Chianti [kjànti] - Toskanos vynas Kjantis
chilo [kìlo] - kilogramas
Michele [mikéle] – Mykolas
 
c
Tariamas kaip [k], arba kaip [č], priklausomai nuo pozicijos žodyje:
c prieš a, o, u [k]
 picante [pikànte] - aštrus
colore [kolòre] - spalva
cc prieš a, o, u [k]
 piccolo [pìkkolo] - mažas
c prieš i, e  [č]
 bacio [bačio] - bučinys
pace [pače] - taika
cinpolla [čipòlla] – svogūnas
cento [čento] - šimtas
Cellini [čellìni] - Čelinis
Cc prieš i, e [č]
 caccia [kàčia] - medžioklė
ch prieš i, e [k]
 chiave [kjave] – raktas
chiesa [kjeza] - bažnyčia
Chiara [kjara] – Klarisė
Michele [mikéle] - Mykolas
Cch prieš i, e  [k]
 vecchio [vekkjo] - senas
Verdicchio [verdìkjo] – Vendičio vynas
 
g
Žymi keletą skirtingų garsų:
g prieš a, o, u [g]
 gatto [gatto] – katinas
gusto [gusto] - skonis
guerra [guèrra] - karas
gh prieš i, e [g]
 ghiaccio [gjàčio] – ledas
ghetto [getto] - getas
Ghiberti [gibérti] - Gibertis
G prieš i, e [dž]
 giorno [džiòrno] - diena
gelato [dželàto] - ledai
Giorgio [džiòrdžio] – Jurgis
Genova [džènova] – Genuja
Borgia [bòrdžia] – Bordžia
giallo [džiàllo] - geltonas
gg prieš i, e [dž]
 viaggio [vjàdžio] – kelionė
egge [lédže] - įstatymas
loggia [lòddžia] - ložė
gn kaip minkštas [ņj]
gnocco [njòkko] - virtinukas
sogno [sonjo] – sapnas
signore [sinjòre] - sinjoras
gl kaip minkštas [ļj]
biglietto [biljétto] - bilietas
aglio [àljo] – česnakas
 
i
Tariamas pusiau minkštai visose pozicijose. Tai yra tarpinis garsas tarp lietuviško kietojo l žodyje laukas ir minkštojo l žodyje lygus. Kažkas panašaus į l žodyje lempa:
sole [sòle - saulė
luna [lùna] – mėnulis
 
q
Žymi garsą [k]. Po q visada seka u, ir abu sudaro vieną samplaiką qu [kw]:
qu [kw]
 quanto [kwanto] – kiek
cinque [čìnkwe] - penki
quadro [kwadro] - paveikslas
cq tik žodžio viduryje
acqua [akwa] – vanduo
 
s
Atitinka lietuvišką [s], bet ne visose pozicijose:
 s, ss [s]
 solo, spuma, orso
 s tarp dviejų balsių [z]
casa [kaza] - namai
chiesa [kjeza] - bažnyčia
basilica [bazìlika] - bazilika
sci atitinka lietuvišką [š]
sci [ši] – slidė
Brescia [brešia] - Brešia
sce [š]
scena [šèna] – scena
 
z
Niekada netariamas kaip lietuviškas [z]. Tariamas kaip [dz], arba kaip [c]:
z žodžio pradžioje [dz]
 zio [dzìo] – dėdė
zoo [dzò] - zoologijos sodas
z žodžio viduryje [c]
 grazie [gràcie] - ačiū
stazione [staciòne] - stotis
Firenze [firènce] - Florencija
Lazio [làcio] - Lacijas
Zz [c]
 piazza [pjàca] - aikštė
palazzo [palàco] - rūmai
pizza [pìca] - pica
Italai pamatę mūsų picerijose užrašą pica perskaito [pika] ir kraipo galvas: ką tai reiškia?...
Trumpai apie artikelį, daiktavardį ir būdvardį.
 
Italų kalboje yra nežymimasis ir žymimasis artikeliai, vienaskaitos ir daugiskaitos formose:
 
vyr.     
un (dei) /il /i prieš priebalsį
un libro /il libro / i libri
un (degli)/ l’ /gli prieš balsį
un’ago / l’ago/ gli aghi
uno (degli)/lo /gli prieš s + priebalsį, z-,
uno stato /lo stato /gli stati
gn-, ps-, x-, y-, pn-, j-
uno zio/ o zio/ gli zii
mot.  
una (delle)/la /le prieš priebalsį
una cosa / la cosa/ e cose
un’ (delle)/ l’ / le prieš balsį
un’anima/ l’anima/ le anime
 
Italų kalbos daiktavardžiai gali turėti vyrišką arba moterišką giminę, būti kaitomi vienaskaita ir daugiskaita. Italų ir lietuvių kalbų giminės ir skaičiai gali nesutapti:
il sole (saulė)
la luna (mėnulis)
dauguma daiktavardžių
su galūne  -a
yra moteriškos giminės, bet yra ir išimčių;
su galūne  -o
yra vyriškos giminės, su keliomis išimtimis;
su galūne  -e
gali būti tiek vyriškos, tiek moteriškos giminės (reikia įsiminti);
su galūne -i, -ie 
paprastai yra moteriškos giminės.
 
 
Būdvardžių derinimas yra labai panašus į daiktavardžių, jie derinami gimine ir skaičiumi:
 
vyr.  bello, belli
mot.  Bella, belle,la bella ragazza
arba tik skaičiumi, jei baigiasi galūne -e
verde, verdi
 
Kadangi italų kalboje linksnių nėra, daiktavardžiai vartojami kartu su prielinksniais. Linksnių atitikmenys:
 
kilmininkas di
di Pietro (Petro)
 
naudininkas a, per    
a Pietro (Petrui), a me (man), per il padre (tėvui)
 
įnagininką con
con Pietro (su Petru), con te (su tavim)
 
vietininkas in, a
in Italija (Italijoje), al teatro (teatre)

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti