Information in header:   Link numer one    Sociallinks

Sicilia

 

Sicilija – Viduržemio jūros kryžkelė tarp Europos ir Afrikos - išsiskiria savo stipriu charakteriu. Ji matė arba dalyvavo daugelio senovės pasaulinių civilizacijų klestėjime. Salos užkariautojai palikdavo savo kultūrinį paveldą ir, laikui bėgant, susiformavo ypatingas kalbų, papročių, kulinarinių, meninių ir architektūrinių tradicijų mišinys.
Manoma, kad V a. pr. Kr. Sicilijos graikų miestai nelabai skyrėsi nuo Atėnų. Jų griuvėsiai yra vieni įspūdingiausių iš antikinio graikų pasaulio. Romėnai pasiekė salą III a. pr. Kr. ir ją išlaikė iki imperijos žlugimo. Vėliau salą užėmė vandalai, ostgotai ir bizantiečiai. Arabų užkariavimo laikotarpio (IX-XI a.) pėdsakų nėra daug išlikę, nors Palermo Vucciria primena rytietišką turgų. Normanų epocha prasideda 1091 metais. Tuo laikotarpiu buvo sukurti tokie meno šedevrai kaip Monrealio ir Čefalù katedros, o architektūrinę eklektiką įkūnija Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia prie Taorminos. Sicilijos barokas yra savotiškas. Palermo palazzi ir bažnyčios, atspindėdamos Ispanijos vicekaralių dvaro ištaigą, įkūnija eleganciją ir turtingumą. Noto, Ragusa, Siracusa ir Catania atskleidžia siciliečių polinkį dekoracijai, kurią jie perėmė islamo įtakoje. Šis stilius atskleidžia siciliečių charakterį. Praeities pėdsakų galima rasti visur. Būdama sala, Sicilija sukaupė vienoje vietoje didelį kultūrinį įvairių laikotarpių paveldą. Šiandien sakoma, kad siciliečių venomis teka žymiai mažiau itališko kraujo nei finikietiško, graikiško, arabiško, normaniško, ispaniško ar prancūziško. Šis mišinys davė pasauliui ypatingą žemę.
 
Verta pamatyti

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti