Information in header:   Link numer one    Sociallinks

Lazio

 

Lacijus – istorinė sritis tarp Apeninų kalnų ir Tirėnų jūros. Lacijaus charakteringi bruožai yra vulkaniniai ežerai, kalnai, vynuogynai ir alyvmedžių giraitės. Prieš Romos viešpatavimą čia gyveno etruskai ir kitos italikų tautos, tarp jų lotynai (kurių vardu ir pavadintas šis regionas).
Tikroji civilizacija prasideda X a. pr. Kr., nors čia gyventa jau prieš 60.000 metų. VII a. pr. Kr šiaurinėje dalyje gyveno etruskai ir sabinai, o pietinę dalį kolonizavo lotynai, volskai ir hernikai. Istorija ir mitai susilieja Vergilijaus pasakojime apie Enėją, kuris išsilaipino Lacijuje ir čia vedė Laviniją, lotynų karaliaus dukterį. Legendiniai Romos miesto įkūrėjai Romulas ir Remas buvo šios sąjungos vaikai. Įsigalėjus Romai lotynų ir etruskų tautos buvo pajungtos, o miestas tapo regiono centru. Keliai ir akvedukai spinduliais tiesėsi iš sostinės, o turtingų patricijų vilos buvo statomos kaimo vietovėse. Viduramžiais iškilo bažnyčios valdžia. Įkūrus Subiaco ir Montecassino vienuolynus, Lacijus tapo vakarų vienuolijos lopšiu, o vėliau popiežiaus valstybės dalimi. XVI-XVII amžiais turtingos popiežių šeimos samdydamos geriausius tų laikų architektams varžėsi statydamos ištaigingus rūmus ir sodus. Regionas ilgą laiką buvo užgožtas Romos centrinės traukos. Pontinijos pelkės liko maliarijos zona iki pat XX a. pradžios, kuomet Mussolinio valdymo laikais pagaliau buvo nusausintos ir tapo žemės ūkio sritimi.
Žinomesni regiono patiekalai: Fettuccine, gnocchi, saltimbocca, abbacchio al forno, carciofi alla giudia, pecorino.
 
Verta pamatyti
 

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti