Information in header:   Link numer one    Sociallinks

Įtalų kalba

 


Italų kalba, kaip ir kitos romaninės kalbos, yra amžių bėgyje išsivysčiusi viena iš lotynų kalbos formų. Kiekvienoje romaninėje kalboje susiformavo daugybė dialektų. Italijos dialektinė įvairovė yra labai didelė, o Sardinijoje naudojama tarmė yra tokia skirtinga nuo italų ir tokia artima lotynų kalbai, kad daugelis ją laiko savarankiška, archaiškiausia romanine kalba.

Bendrinė italų kalba, turint omenyje šios valstybės susikūrimą tik prieš šimtą su viršum metų, vystėsi Toskanos dialekto pagrindu. Tam įtakos turėjo šio dialekto konservatyvumas, geografinė padėtis ir ypač trijų didžiųjų XIV amžiaus rašytojų kūryba (Dante, Petrarca ir Boccaccio). Tačiau toscano, kaip literatūrinė kalba, buvo pripažinta tik XVI amžiuje, humanistams kviečiant grįžti prie lotynų kalbos.

Šiandien italų kalba oficialų statusą turi Italijoje, Šveicarijoje (viena iš 4 oficialių kabų), San Marine, Vatikane. Ja kalbama Slovėnijos bei Kroatijos Istrijoje, Maltoje. Ji yra oficiali Maltos Riterių Ordino kalba, o klasikinės muzikos pasaulyje ko gero turi “tarptautinį” statusą.

Italų kalba mums – lietuviams – ko gero viena lengviausių užsienio kalbų. Žinoma, norint gerai ją išmokti, tektų paprakaituoti ties gramatika – tai neišvengiamas dalykas mokantis bet kokios kalbos. Tačiau bendrai paėmus, italų kalboje nėra mums svetimų, sunkiai ištariamų garsų, ji neperkrauta išimtimis. Daugelis garsų tariami taip, kaip lietuvių kalboje, tik jų rašymas skiriasi. Rašyba taip pat nėra sudėtinga. Užtenka žinoti keletą taisyklių, ir galėsite nesunkiai perskaityti bei ištarti itališkas frazes, vardus, pavadinimus bei suprasti užrašus.

Jei ruošiatės keliauti po šią šalį, kai kuriuos vardus ir pavadinimus patartina išmokti (tarti) originalo kalba, ir ne tik dėl bendro išsilavinimo. Miesto žemėlapiuose ir giduose pavadinimai dažniausiai nebūna verčiami. Pasitaiko, kad mūsiškiai žiūri į žemėlapį ir neranda Florencijos, net neįtardami, kad šio garsaus miesto rašyba ir tarimas skiriasi: Firenze [firénce]. O ką jau kalbėti apie vyną ir patiekalus. Jų kartais išversti neįmanoma, galima tik paaiškinti kaip tai pagaminta. Jei nuspręsite pavalgyti kokioje nors autentiškoje „skylėje“, ten jums numes meniu be jokių vertimų.

Skaitant angliškai istorijos ir meno literatūrą apie Italiją aptiksite, kad architektų, menininkų, mokslininkų bei politikų vardai, bažnyčių, rūmų, aikščių pavadinimai dažniausiai rašomi itališkai.

Vardų “sulietuvinimas” dėl tariamai būtino linksniavimo yra mitas. Prielinksniai ir kontekstas leidžia viską teisingai suprasti. Tai skambės neįprastai, bet juk vartojame svetimos kalbos žodį. Du lietuviai, mokantys italų kalba, šnekėdami kokia nors itališka tema, beveik niekada “nelietuvina” vardų ar pavadinimų ir nejaučia jokio vargo dėl linksniavimo.

Gerai žinoti ir lietuvišką variantą, bet nėra taip sunku įsiminti bent jau garsiausių pasaulyje miestų, bažnyčių, muziejų pavadinimus originalo kalba. Juk tai padeda atvykus į vietą juos susirasti. Nebūtina mokėti italų kalbą, kad žinotum kas yra Santa Maria del Fiore ir kur ji yra. 

 

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti