Information in header:   Link numer one    Sociallinks

Šalis

 

Italija užima Alpių kalnų pietinius šlaitus, Po upės lygumą, Apeninų pusiasalį, Sicilijos, Sardinijos salas ir daug mažų salelių. Šalies krantus skalauja keturios jūros: Adrijos, Jonijos, Tirėnų ir Ligūrijos, todėl ji turi labai ilgą krantų liniją (7500 km). Pusiasalis toli driekiasi iš šiaurės į pietus, bet gana siauras iš vakarų į rytus. Čia nėra taško nutolusio nuo jūros daugiau kaip 100 km. Kalnuotas paviršius užima didžiają dalį teritorijos.

Italijos šiaurėje yra Alpių kalnai. Šis didelis, lanku besidriekiantis, masyvas apsaugo pusiasalį nuo šiaurinių vėjų ir atšiauraus klimato. Vakaruose jos vadinamos Ligurijos Alpėmis, šalia jų driekiasi Pajūrio, Kotijaus ir Grajaus Alpės, kur stovi aukščiausias Italijos kalnas Montebianco, arba Monblanas (4807 m). Toliau į rytus tęsiasi Peninų, Leponto, Retijos, Cilertalio ir Julijos Alpės, o piečiau link Vencijos - Dolomitinės Alpės.

Į pietus nuo kalnų yra plati Po upės lyguma (pianura padana), susidariusi iš jūrinių nuosėdų ir kalnų upių sąnašų. Moreninės ir klintinės kalvos tapo puikia vieta sodinti vynmedžiams.

Išilgai ištisę Apeninų kalnai davė vardą pusiasaliui. Jie tęsiasi apie 1350 km nuo Ligurijos iki pat Messinos sąsiaurio prie Sicilijos. Pietuose, vis dar gyvas ugnikalnis Vezuvijus puošia Neapolio įlanką, o Sicilijos saloje yra aukščiausias Europos vulkanas Etna (3340 m). Vidurio ir pietų Italijai būdingi dažni žemės drebėjimai.

Upių tinklas tankus, ypač šiaurėje, kur teka didžiausia Italijos upė Po. Upės maitinamos lietaus, sniego ir ledynų tirpsmo. Apeninų pusiasalyje jos trumpos, ne tokios vandeningos, sausrų metu išdžiūsta. Didžiausios - Tibras ir Arnas. Didžiausi ežerai yra Alpių priekalnėse. Jie yra ledyninės kilmės (Garda, Maggiore, Como), o Apeninų pusiasalyje – vulkaninės (Bolsena, Bracciano).

Iš 58 milijonų gyventojų daugumą sudaro italai (98%). Dar gyvena friulai, austrai, slovėnai, kroatai, pietuose - albanai, graikai, katalonai, Aostos slėnyje - prancūzai. Tankiausiai gyvenama Po lygumoje (Lombardija, Pjemontas, Veneto) ir centrinėje Italijoje (Lacijus, Kampanija). Didžiausi miestai: Roma (sostinė), Milanas, Neapolis, Turinas. Didžioji dalis gyventojų išpažįsta katalikybę.

Italiją sudaro 20 istorinių sričių, arba regionų (regioni) besiskiriančių savo istorija, dialektu, savitomis tradicijomis bei papročiais ir, žinoma, virtuve.

 


Plotas:                           301 336 km²  

 

Santvarka:                     Respublika

 

Gyventojai:                    58, 6 mln       

 

Valstybės vadovas:        Prezidentas (7 m.)

 

Sostinė:                         Roma                          

 

Įstatymų leidyba:          Parlamentas (Senatas ir Deputatų r.)

 

Valstybinė kalba:           italų                      

 

Vykdomoji valdžia:        Ministrų Taryba

 

Nacionalinė šventė:       birželio 2 

 

Adm. suskirstymas:       20 Regionų (sričių)

 

 

 

 

 

 
smart foreash
Šioje svetainėje yra naudojami slapukai (angl. „cookies“). Jie gali identifikuoti prisijungusius vartotojus, rinkti statistikos duomenis ir padėti pagerinti naršymo patirtį kiekvienam lankytojui atskirai.
Susipažinkite su mūsų Privatumo politika
Sutinku Išvalyti slapukus ir išeiti